veisti

veisti
veĩsti, -ia, -ė tr. 1. K, M, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ auginti, dauginti (augalus, gyvulius, paukščius): Veĩsti gyvulius DŽ. Ne vien tabakas yra veisamas sėjimu, bet gal dar jį veisti iš pašakių S.Dauk. Tvenkiniuose veisiamos tam tikros mažutės juodos žuvelės, kurios suryja visus nešvarumus rš. Ši maumedžio savybė leidžia jį veisti stambesniais sodinukais rš. Veĩsti vynuogyną NdŽ. Sodą veĩsti DŽ1. | Veisiáu laukan (naikinau) braškes, kad labai atpigo Lkž. | refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Pradėjau sodą, pradėjau bičių veĩstis LKT168(Grk). Javai derėjo, gyvuliai veisėsi, ir visas ūkis kilo kaip ant mielių rš. Povas veĩsiasi nelengvai NdŽ. 2. S.Stan, MedŽ539 plėsti, dauginti giminę: Veisk man vaikų, o jei ne, mirsiu BB1Moz30,1. [Dievas] įstatė moterystę, veisdams žmonių draugystę A.Baran. Jeigu gi bitinui nepasisekė … susiporinti su tranu, tai jis veisia tik vienus tranus A1885,126. Nusikalto atėmęs liežuvį, ranką, koją, veisiamąją galią rš. | refl. I: Kam žanyties, kam reikia veĩsties? J. Ilgainiuo pradėjo žmonys veisties M.Valanč. Veiskitos ir dauginkitos ir pripildykita žemę Skv1 Moz1,28. Nieko te iš tų kralikų: teip riogso, nesiveĩsia Mžš. Avižiai, kad drėgmė, tai jie veĩsias Tlž. Jos (ondatros) labai plačiai veĩsiasi Kpč. Nuo smarkiai besiveisiančio grybo gyvenamieji namai darosi dar drėgnesni rš. Ypač palanki dirva veistis bakterijoms susidaro, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas rš. | Rūtos suauga, nèsveisia (nesiplėtoja) tep, o mėtos per tvorą išeina net laukan Vlk. ^ Veisias kai tarakonai Sln. Pikta sėkla gerai veĩsas Vn. 3. NdŽ leisti visti, sudaryti tinkamas sąlygas daugintis: Tu veisì blusas, t. y. daugini J. Sūrieji ežerai veisia nuodingųjų uodų spiečius A.Vien. Skujos žolę veĩsa, o žemės nepariebina Šts. ^ Neplaktas griekas naują veĩsa (nebaudžiami nusikaltimai daugėja) Krš. 4. refl. Ser, NdŽ, Jrb laikytis, gyventi, daugintis palankioje vietoje: Giriose veĩsėsi elniai NdŽ. Pas juos žalčiai po lovomis veĩsiasi NdŽ. Blusos nesiveĩsdavo lovose, kad totorkų įklodavo Nm. Ten barsukai veĩsas Yl. Kiaunės veisiasi tankiuose, aukštuose, senuose miškų masyvuose rš. Itokioj samanynėj tik gyvatėm veĩstis Švnč. Miškuose, kuriuose veisėsi kurtiniai, buvo įsakyta eiguliams surasti kurtinių lizdų su kiaušiniais T.Ivan. Jeigu kluonan eisi valgydamas, tai tam kluone veisis pelės LMD(Dglš). Daugelis kinivarpų daro savo takus ir veisiasi žievėje rš. Rūgštynės veisiasi dirvonuose, kanalų, griovių bei laukų pakraščiais rš. ^ Gerūse marškiniūse utys nèveisas Trk. Neplauti stotkai – musėm veĩstis (apie nevalyvą šeimininkę) Snt. 5. duoti vaisių, derėti, vesti: Šitos vyšnios žydi, tik neveĩsia Rmš. Turėsi pryšingą žemę, kuri tau veis erškėčius ir usnis S.Stan. \ veisti; apsiveisti; atsiveisti; įveisti; išveisti; nuveisti; paveisti; praveisti; priveisti; susiveisti; užveisti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • veisti — vei̇̃sti vksm. Vei̇̃sti gývulius …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Lithuanian language — Lithuanian lietuvių kalba Spoken in Lithuania Region Europe Native speakers 3.2 million  (1998) Language family …   Wikipedia

  • Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное …   Википедия

  • весь — (местоимение). Общеслав. индоевроп. характера. Совр. весь из вьсь после падения редуцированных (ср. вся), родственно лит. veĩsti «плодить, разводить» (ср. аналогичное развитие значения в нем. all «весь» < готск. alan «растить» и т. п.) …   Этимологический словарь русского языка

  • verdigris — [14] Etymologically, verdigris means ‘green of Greece’. It comes from Old French vertegrez, a conflation of vert de Grece ‘green of Greece’ (vert came from Latin viridis ‘green’, which also gave English verdant [16] and verdure [14] and may be… …   The Hutchinson dictionary of word origins

  • verdure — c.1300, fresh green color, from O.Fr. verdure greenness, from verd, variant of vert green, from L. viridis (Cf. Sp., It. verde), related to virere be green, of unknown origin. Perhaps ult. from a root meaning growing plant and cognate with Lith.… …   Etymology dictionary

  • apsiveisti — apsiveĩsti, ia, apsìveisė 1. Š apsivaisinti. 2. žr. įveisti 1 (refl.): Buvom apsiveisę ilgoms kiaulėms Žeml. 3. žr. įveisti 3 (refl.): Vietom tai puntagalvių daug esti – a kur patinka, a kur apsiveĩsia Sml. veisti; apsi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiveisti — atsiveĩsti, ia (atsìveisia), atsìveisė įsiveisti, atsirasti: Ka jau ten yr, i čia atsiveĩs da tų kolorado vabalų Trk. Nuo rūpesčių utėlės atsìveisia KzR. veisti; apsiveisti; atsiveisti; įveisti; išveisti; nuveisti; paveisti; praveisti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dalykas — dalỹkas sm. (2) 1. R252 daiktas, objektas; reikalas, atsitikimas: Dalykas yra platesnė sąvoka, negu daiktas: daiktas yra materialinis dalykas FT. Kožnas daiktas duotas vadinas dalỹkas J. Žagrės, geldos, kubilai, sajonas, žiurstas, skepeta bus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dauginti — dauginti, ina, ino tr. K, daũginti Slnt, Kv, daugìnti, ìna, ìno 1. PK23, SD303, R didinti kiekiu, gausinti: Daugìna brolis skatikus, sviestą, kol padaugina J. Kasdie lyja, kasdie balas daugina Dkš. Nerasi mergos, katra savo metus daũgintų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”